- stanaunas
- ×stanaũnas, -à (l. stanowny) adj. (4) NdŽ
1. JI480, KŽ nuolatinis, pastovus: Kurs ant vietos ilgai arba visumet stovi, tas stanaũnas, ant vietos stovįs J. Ten jo stanaunà vieta – jis apsisto[ja], būna visuomet Erž.
stanaunaĩ adv. NdŽ; M: Stanaunaĩ turiu dirbti, be kokio atdūksio šerti paršus J.2. rimtas, protingas: Jau čia, matyt, stanauno žmogaus darbas Grd. 3. tinkamas, geras, tvarkingas: Ten mes eisime į karaliaus namus, mes ten stanaunoj gaspadoj stovėsime LTsIV716.
Dictionary of the Lithuanian Language.